kukštas

kùkštas sm. (4) 1. N, [K] kuokštas, pluoštas: Šieno kukštẽlis Grž. Avis ana neišmintinga užsibovijo ant kukštelio žolės brš. 2. sužėlusi krūva, guotas: Dobilai užaugo kukštais Lkš. 3. J, K.Būg, Ds kartis su viršūnėje pririštu šiaudų kuokštu ribai žymėti, gairė, draudyklė: Kiek ir kukštų̃ pristatėm, vis tiek takus par pievą išmynė Sdk. 4. šieno, javų krūva, kupeta: Visą šieną sukrovėm į vieną kùkštą Kal. Nekraukiat dideliais kukštais – dar vilgšni dobilai tebėra Kal. Atejęs atgulė užu kukšto BBRut3,7. Kiek kukštų ant lauko stovi BBOz12,12. 5. nedidelis iškilimas: Kelmo kùkštas Grž. 6. medžio vainikas: [Liepos, vinkšnos, skroblos,] slėpdamos tą darželį savo plačiomis šakomis, pačios kukštais į padebeses remas S.Dauk.